Kelio ženklai yra pagrindinė eismo kalba. Jų supratimas yra kritiškai svarbus ne tik norint išlaikyti vairavimo egzaminą, bet ir siekiant užtikrinti saugumą kelyje, išvengti eismo įvykių bei baudų. Šis gidas padės jums suprasti ženklų logiką, formas ir spalvas, kad sprendimus kelyje priimtumėte akimirksniu.
Lietuvoje eismą apriboti gali tik kelio ženklai, nurodyti Kelių Kelių Eismo Taisyklių 1 priede, kintamos informacijos kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai.
Kelio ženklų formos
Lietuvos kelio ženklų sistema remiasi formų ir spalvų logika. Supratus šį kodą, galima nuspėti ženklo reikšmę net ir nematant tikslaus simbolio viduje.
- Trikampiai (raudonas apvadas): Įspėja apie pavojų.
- Apskritimai (raudonas apvadas): Draudžia arba apriboja veiksmus.
- Apskritimai (mėlynas fonas): Įpareigoja atlikti veiksmus (nurodo privalomą kryptį ar eismo rūšį).
- Trikampiai (apversti) / Aštuonkampiai: Nustato važiavimo pirmenybę.
- Stačiakampiai / Kvadratai: Suteikia informaciją, nurodo paslaugas arba nustato specialų eismo režimą.
1. Įspėjamieji ženklai
Forma: Baltas trikampis su raudonu apvadu (smaigalys į viršų).
Paskirtis: Įspėja vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių.
Svarbu žinoti:
- Atstumas: Gyvenvietėse šie ženklai statomi 50–100 m, o ne gyvenvietėse – 150–300 m atstumu iki pavojingo ruožo pradžios.
- Išimtys: Jei ženklas naudojamas su papildoma lentele „Atstumas iki objekto“, pavojus prasideda už lentelėje nurodyto atstumo.
Pavyzdys: Ženklas „Vaikai“ (Nr. 105) įspėja apie kelio ruožą, kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų (prie mokyklų, žaidimų aikštelių).
2. Pirmumo kelio ženklai
Forma: Įvairi (rombas, apverstas trikampis, aštuonkampis).
Paskirtis: Nurodo važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę.
Pagrindiniai ženklai:
- Pagrindinis kelias (Nr. 201): Rombas geltonu fonu ir baltu apvadu. Suteikia pirmenybę nereguliuojamose sankryžose.
- Duoti kelią (Nr. 203): Apverstas trikampis. Privaloma duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju (arba pagrindiniu) keliu.
- STOP (Nr. 204): Aštuonkampis. Draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą, ir privaloma duoti kelią.
3. Draudžiamieji ženklai
Forma: Baltas apskritimas su raudonu apvadu (kai kurie fonai gali būti mėlyni).
Paskirtis: Ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina.
Dažniausi ženklai:
- Eismas draudžiamas (Nr. 302): Tuščias raudonas apskritimas. Draudžiamas visų transporto priemonių eismas, išskyrus maršrutinį, neįgaliųjų ir aptarnaujantįjį transportą.
- Ribotas greitis (Nr. 329): Draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta ženkle.
- Sustoti draudžiama (Nr. 332): Mėlynas fonas, raudonas apvadas ir kryžius. Draudžiama sustoti ir stovėti (išskyrus maršrutinį transportą stotelėse).
Galiojimas: Dauguma draudžiamųjų ženklų (pvz., greičio ribojimas, draudimas stovėti) galioja nuo ženklo iki artimiausios sankryžos arba gyvenvietės pabaigos, jei nėra sankryžos.
4. Nukreipiamieji ženklai
Forma: Mėlynas apskritimas su baltu simboliu. Paskirtis: Nurodo privalomą važiavimo kryptį arba eismo dalyvių kategoriją (pvz., tik dviračiams).
Pavyzdžiai:
- Važiuoti tiesiai (Nr. 401): Leidžiama važiuoti tik tiesiai.
- Eismas ratu (Nr. 410): Leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimi (žiedinėje sankryžoje).
- Dviračių takas (Nr. 411): Leidžiama važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis.
5. Nurodomieji ženklai
Forma: Dažniausiai mėlyni stačiakampiai arba kvadratai.
Paskirtis: Nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką.
Svarbūs ženklai:
- Vienpusis eismas (Nr. 503): Kelias, kur eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi.
- Eismo juostos (Nr. 517-519): Nurodo eismo kryptis juostose.
- Pėsčiųjų perėja (Nr. 533-534): Žymi perėjimo per kelią vietą.
- Dviračių gatvė (Nr. 559): Nustato specialius reikalavimus dviračių gatvėje.
6. Informaciniai ženklai
Forma: Mėlyni, žali, balti arba geltoni stačiakampiai. Paskirtis: Nurodo kryptis, atstumus, gyvenvietes ar kitus objektus.
- Žalias fonas: Magistraliniai keliai.
- Mėlynas fonas: Kiti keliai (išskyrus magistralinius) arba nurodo maršrutą.
- Baltas fonas: Vietiniai objektai, gyvenvietės, gatvės.
- Geltonas fonas: Apylankos ir laikini ženklai.
7. Papildomos lentelės
Forma: Baltos stačiakampės lentelės po pagrindiniu ženklu.
Paskirtis: Patikslina arba apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą. Lentelė galioja tam kelio ženklui, po kuriuo yra pritvirtinta.
Kaip skaityti:
- Galiojimo zona į priekį (Nr. 805): Rodyklė į viršų nurodo, kokiu atstumu už ženklo galioja pavojus ar draudimas.
- Galiojimo laikas (Nr. 826-829): Nurodo, kokiomis dienomis ar valandomis galioja ženklas (pvz., darbo dienomis, savaitgaliais).
- Automobilio tipas (Nr. 815-821): Nurodo, kam galioja ženklas (pvz., tik krovininiams automobiliams).
Naudingi paaiškinimai vairuotojams
Dažniausios klaidos
- „Stop“ linija: Vairuotojai dažnai nesustoja prieš liniją, kai dega raudonas signalas, o sustoja ant jos arba už jos. Taisyklės reikalauja sustoti prieš „Stop“ liniją.
- Žalios rodyklės lentelė: Ties raudonu šviesoforu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle į dešinę leidžia sukti, tačiau privaloma sustoti prieš „Stop“ liniją ar pėsčiųjų perėją ir praleisti kitus eismo dalyvius.
- Gyvenamoji zona: Dažnai pamirštama, kad gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę, o greitis ribojamas iki 20 km/h ,.
Naujausi ar svarbūs pakeitimai
- Dviračių gatvė (Nr. 559): Tai kelias, kuriame vyksta mišrus eismas. Čia draudžiama važiuoti greičiau nei 30 km/h ir lenkti (išskyrus apvažiuoti). Dviračiams netaikomas reikalavimas važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto ,.
- Mažos taršos zona (Nr. 561): Ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas nustatytoje miesto teritorijoje.
Kintamos informacijos ženklai
Keliuose vis dažniau naudojami elektroniniai ekranai. Kintamos informacijos kelio ženklai priskiriami prie kelio ženklų ir privaloma vadovautis jų rodoma informacija, kuri atitinka 1 priede pateiktus paaiškinimus. Jei kintamos informacijos ženklas prieštarauja įprastam stacionariam ženklui, vadovaujamasi kintamos informacijos ženklu.
Šis gidas yra informacinio pobūdžio. Kilus neaiškumams, visada vadovaukitės oficialiomis Kelių eismo taisyklėmis (KET).
DUK: Kelio Ženklai ir Pasiruošimas „Regitros“ Egzaminui
1. Bendrieji klausimai apie kelio ženklus
1.1. Kas yra kelio ženklai ir kodėl jie tokie svarbūs?
Kelių eismo taisyklės (KET) apibrėžia, kad kelio ženklai, kartu su kelio ženklinimu, šviesoforais ir reguliuotojo signalais, yra pagrindinės eismo reguliavimo priemonės, kurios nustato ir prireikus apriboja eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 8 p.).
Jų strateginė svarba pasireiškia keliomis pagrindinėmis funkcijomis:
- Saugumo užtikrinimas: Įspėja eismo dalyvius apie artėjančius pavojus (pvz., staigius posūkius, slidų kelią, laukinius žvėris).
- Eismo organizavimas: Nustato važiavimo pirmenybę sankryžose, nurodo privalomas judėjimo kryptis, informuoja apie eismo juostų skaičių ir paskirtį.
- Apribojimų įvedimas: Įveda būtinus draudimus (pvz., greičio apribojimus, draudimą lenkti, sustoti ar stovėti), siekiant išvengti chaoso ir avarinių situacijų.
- Informavimas: Suteikia vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams būtiną informaciją apie gyvenvietes, objektus, paslaugas ir maršrutus.
Galiausiai, Kelių eismo taisyklės aiškiai nurodo, kad visi eismo dalyviai privalo išmanyti ir laikytis šių taisyklių (KET 5 p.), todėl kelio ženklų supratimas yra ne pasirinkimas, o privaloma pareiga.
1.2. Kiek iš viso yra kelio ženklų Lietuvoje?
Pagal Kelių eismo taisykles, būsimiems vairuotojams reikia išmanyti maždaug 340 kelio ženklų ir kelio ženklinimo elementų. Šis skaičius apima visas ženklų grupes, jų variacijas ir papildomas lenteles, taip pat horizontalųjį bei vertikalųjį kelio ženklinimą.
1.3. Kuo skiriasi kelio ženklai nuo kelio ženklinimo?
Nors tiek kelio ženklai, tiek ženklinimas reguliuoja eismą, jie skiriasi savo forma ir prioriteto tvarka.
- Kelio ženklai – tai vertikaliai įrengtos eismo reguliavimo priemonės, dažniausiai skydai ant stulpų, esantys šalia kelio ar virš jo. Jie yra lengviau pastebimi iš toli ir įvairiomis oro sąlygomis.
- Kelio ženklinimas – tai horizontalios linijos, rodyklės, simboliai ir užrašai, kurie yra tiesiogiai ant važiuojamosios dalies paviršiaus. Ženklinimas padeda organizuoti eismo srautus, atskirti eismo juostas ir nurodyti stovėjimo vietas.
Prioritetas: Svarbiausia taisyklė, kurią privalo žinoti kiekvienas vairuotojas, yra apibrėžta KET 8 punkte: „Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.”
——————————————————————————–
2. Kelio ženklų grupių supratimas
Norint efektyviai išmokti kelio ženklus, svarbu suprasti ne tik kiekvieno ženklo individualią reikšmę, bet ir jų grupių logiką. KET kelio ženklai yra suskirstyti į aštuonias pagrindines grupes pagal jų atliekamą funkciją (įspėjamieji, pirmumo, draudžiamieji ir t.t.). Šis skirstymas padeda greičiau atpažinti ženklo paskirtį pagal jo formą bei spalvą ir lengviau įsiminti taisykles, kurios galioja visai ženklų grupei.
2.1. Įspėjamieji ženklai (I grupė)
Klausimas: Kokia yra įspėjamųjų ženklų paskirtis ir kaip juos atpažinti?
- Paskirtis: Šios grupės ženklai (ženklų numeriai nuo 101 iki 152) yra skirti įspėti vairuotoją apie artėjantį pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, pavyzdžiui, sumažinti greitį, padidinti atstumą ar būti ypač atidžiam.
- Atpažinimas: Dauguma įspėjamųjų ženklų yra trikampio formos su raudonu apvadu ir baltu arba geltonu fonu, kuriame pavaizduotas pavojaus simbolis.
- Įrengimo taisyklė: Pagal KET 1 priedo 2 punktą, šie ženklai statomi tam tikru atstumu iki pavojingo ruožo pradžios:
- Gyvenvietėse: 50–100 metrų atstumu.
- Ne gyvenvietėse: 150–300 metrų atstumu.
- Svarbiausi pavyzdžiai:
- 105 „Vaikai“: Įspėja apie kelio ruožą prie vaikų įstaigų (mokyklų, darželių) ar žaidimų aikštelių, kur važiuojamojoje dalyje gali netikėtai pasirodyti vaikų.
- 119 „Slidus kelias“: Įspėja apie ruožą, kuriame kelio danga gali būti slidi dėl lietaus, ledo, purvo ar kitų priežasčių.
- 127 „Pėsčiųjų perėja“: Iš anksto informuoja apie artėjimą prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos.
2.2. Pirmumo ženklai (II grupė)
Klausimas: Kaip pirmumo ženklai reguliuoja eismą sankryžose?
- Paskirtis: Pirmumo ženklai (ženklų numeriai nuo 201 iki 206) nustato važiavimo pirmenybę nereguliuojamose sankryžose, važiuojamųjų dalių sankirtose ar siauruose kelio ruožuose, kur prasilenkti sudėtinga.
- Atpažinimas: Siekiant užtikrinti, kad vairuotojai juos atpažintų akimirksniu, net ir esant blogam matomumui, šios grupės ženklai yra unikalios, skirtingos formos (apverstas trikampis, aštuonkampis, rombas).
- Pagrindiniai ženklai:
- 201 „Pagrindinis kelias“: Suteikia vairuotojui pirmenybę važiuoti per nereguliuojamas sankryžas šiame kelyje.
- 203 „Duoti kelią“: Įpareigoja vairuotoją duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju (pagrindiniu) keliu.
- 204 „STOP“: Draudžia važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją (o jei jos nėra – prieš kelio ženklą) ir įpareigoja duoti kelią kertamuoju keliu važiuojančioms transporto priemonėms.
2.3. Draudžiamieji ženklai (III grupė)
Klausimas: Ką svarbiausia žinoti apie draudžiamuosius ženklus ir jų galiojimo zoną?
- Paskirtis: Šios grupės ženklai (ženklų numeriai nuo 301 iki 341) įveda arba panaikina tam tikrus eismo apribojimus. Jie gali drausti įvažiuoti, lenkti, viršyti nustatytą greitį, sustoti ar stovėti.
- Atpažinimas: Dauguma draudžiamųjų ženklų yra apskritimo formos su raudonu apvadu. Draudimą panaikinantys ženklai dažniausiai yra perbraukti juodomis įstrižomis linijomis.
- Galiojimo zona: Tai viena svarbiausių taisyklių, susijusių su šia grupe. Pagal KET 1 priedo 5 punktą, draudimas galioja nuo ženklo pastatymo vietos iki artimiausios sankryžos už jo. Jeigu sankryžos nėra, draudimas galioja iki gyvenvietės pabaigos. Ši taisyklė užtikrina aiškumą, nes kiekviena nauja sankryža sukuria naują eismo situaciją, kurioje ankstesni apribojimai gali nebegalioti, nebent jie yra pakartojami. Ženklo galiojimą taip pat gali nutraukti specialūs ženklai, pavyzdžiui, 330 „Greičio ribojimo pabaiga“ arba 336 „Apribojimų pabaiga“.
- Svarbiausi pavyzdžiai:
- 301 „Įvažiuoti draudžiama“: Draudžia įvažiuoti visoms transporto priemonėms į kelią ar teritoriją, esančią už ženklo.
- 325 „Lenkti draudžiama“: Draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes transporto priemones, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.
- 329 „Ribotas greitis“: Draudžia važiuoti didesniu greičiu (km/h), negu nurodyta ženkle.
- 332 „Sustoti draudžiama“: Draudžia transporto priemonėms sustoti ir stovėti toje kelio pusėje, kurioje pastatytas ženklas.
2.4. Kitos Ženklų Grupės
Klausimas: Kokia yra nukreipiamųjų, nurodomųjų, informacinių, paslaugų ženklų ir papildomų lentelių paskirtis?
Be trijų pagrindinių grupių, KET išskiria dar penkias, kurių kiekviena atlieka specifinę funkciją:
- Nukreipiamieji ženklai (IV grupė): Nurodo privalomą važiavimo kryptį sankryžose arba apvažiuojant kliūtį. Dauguma jų yra apskritimo formos, mėlyno fono su baltomis rodyklėmis.
- Pavyzdys: 401 „Važiuoti tiesiai“
- Nurodomieji ženklai (V grupė): Nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką, pavyzdžiui, žymi automagistralės pradžią, gyvenamąją zoną ar pėsčiųjų perėją. Dažniausiai yra stačiakampio arba kvadrato formos, mėlyno fono.
- Pavyzdys: 501 „Automagistralė“
- Informaciniai ženklai (VI grupė): Informuoja eismo dalyvius apie gyvenviečių, gatvių, upių ir kitų objektų pavadinimus bei kryptis ir atstumus iki jų.
- Pavyzdys: 601 „Išankstinė krypčių rodyklė“
- Paslaugų ženklai (VII grupė): Nurodo netoliese esančių paslaugų objektų (pvz., degalinių, ligoninių, viešbučių, poilsio vietų) vietą.
- Pavyzdys: 703 „Degalinė“
- Papildomos lentelės (VIII grupė): Patikslina arba apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą. Jos nurodo galiojimo atstumą, laiką, transporto priemonės rūšį, stovėjimo būdą ar pagrindinio kelio kryptį.
- Pavyzdys: 805 „Galiojimo zona į priekį“
——————————————————————————–
3. Svarbiausios sąvokos ir eismo reguliavimo hierarchija
Realiose eismo situacijose neretai tenka susidurti su prieštaringais nurodymais – pavyzdžiui, kai kelio ženklas leidžia važiuoti, o šviesoforas dega raudonai. Tokiais atvejais Kelių eismo taisyklės numato aiškią eismo reguliavimo priemonių prioritetų eilę, kurią privalo žinoti kiekvienas vairuotojas.
3.1. Kas turi pirmenybę: šviesoforas, kelio ženklas ar reguliuotojas?
KET 8 punkte yra nustatyta griežta eismo reguliavimo priemonių hierarchija. Jei nurodymai prieštarauja vieni kitiems, visada reikia vadovautis aukštesnį prioritetą turinčios priemonės signalais. Hierarchija nuo aukščiausio iki žemiausio prioriteto yra tokia:
- Reguliuotojo nurodymai
- Šviesoforo signalai
- Kelio ženklai
- Kelio ženklinimas
Tai reiškia, kad reguliuotojo nurodymai yra svarbesni už šviesoforo signalus. Šviesoforo signalai yra svarbesni už pirmumo kelio ženklus. O kelio ženklai yra svarbesni už horizontalųjį kelio ženklinimą.
3.2. Ką reiškia „duoti kelią“?
Sąvoka „duoti kelią“ yra viena iš esminių KET. Pagal KET 3.2 punktą, tai yra reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Praktikoje tai reiškia, kad privalote praleisti kitą transporto priemonę ar pėsčiąjį, nesukeldami jam jokio nepatogumo ar pavojaus.
3.3. Kaip nustatyti, kuris kelias yra pagrindinis, jei nėra ženklo „Pagrindinis kelias“?
Nors dažniausiai pagrindinį kelią nurodo ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, KET 3.14 punkte numatyti ir kiti atvejai, kada kelias laikomas pagrindiniu šalutinio kelio atžvilgiu:
- Kelias yra pažymėtas ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“ arba „Automobilių kelias“.
- Kelias su kietąja danga (asfaltas, betonas, grindinys) yra pagrindinis kelio su biria danga (žvyras, skalda) atžvilgiu.
- Kelias su biria danga yra pagrindinis kelio be dangos (miško, lauko kelio) atžvilgiu.
4. Dažniausiai painiojami ženklai ir situacijos
Egzamino metu dažnai pasitaiko klausimų, kurie yra sukurti patikrinti ne paviršutinišką, o gilų KET taisyklių supratimą. Tai ypač aktualu situacijose, kuriose ženklai yra vizualiai panašūs arba jų reikšmės turi subtilių, bet esminių skirtumų. Ši skiltis skirta atkreipti dėmesį į tokius dažniausiai pasitaikančius atvejus.
4.1. Kuo skiriasi ženklai Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ir Nr. 333 „Stovėti draudžiama“?
Šie du ženklai yra vieni dažniausiai painiojamų. Jų esminis skirtumas – draudimo griežtumas.
- Nr. 332 „Sustoti draudžiama“: Šis ženklas yra griežtesnis. Jis draudžia bet kokį transporto priemonės sustojimą ir stovėjimą toje kelio pusėje, kurioje pastatytas. Išimtis taikoma tik maršrutiniam transportui jam skirtose stotelėse. Šio ženklo zonoje draudžiama ne tik palikti automobilį, bet ir sustoti net trumpam laikui.
- Nr. 333 „Stovėti draudžiama“: Šis ženklas yra švelnesnis. Jis leidžia trumpam sustoti (pvz., išlaipinti keleivį ar iškrauti krovinį), tačiau draudžia stovėti, t. y. palikti transporto priemonę ilgesniam laikui, kai vairuotojas pasišalina. Šis draudimas netaikomas transporto priemonėms, pažymėtoms „Asmuo su negalia“ ženklu, bei taksi automobiliams su įjungtu taksometru.
4.2. Ką reiškia papildoma lentelė su pagrindinio kelio kryptimi (pvz., Nr. 842, 843)?
Papildomos lentelės Nr. 842 ir 843, naudojamos su ženklais „Pagrindinis kelias“, „Duoti kelią“ ar „STOP“, parodo, kad sankryžoje pagrindinis kelias keičia savo kryptį (suka).
Svarbiausia taisyklė, kurią reikia prisiminti, yra apibrėžta KET 156 punkte:
- Vairuotojai, judantys pagrindiniu keliu, tarpusavyje turi vadovautis lygiareikšmių kelių sankryžos taisyklėmis (t. y., duoti kelią iš dešinės artėjančiai transporto priemonei).
- Lygiai ta pati taisyklė galioja ir vairuotojams, judantiems šalutiniais keliais – jie taip pat tarpusavyje privalo vadovautis dešinės rankos taisykle.
4.3. Ar ženklas Nr. 323 „Sukti į kairę draudžiama“ draudžia apsisukti?
Tai klasikinis „suktas“ egzamino klausimas. Atsakymas yra aiškus ir konkretus, pagrįstas KET 1 priedo ženklo aprašymu:
- Kelio ženklas Nr. 323 „Sukti į kairę draudžiama“ NEDRAUDŽIA apsisukti. Jis draudžia tik vieną konkretų manevrą – posūkį į kairę artimiausioje važiuojamųjų dalių sankirtoje.
