KELIŲ EISMO TAISYKLĖS

​Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, įsigaliojantys 2022-11-01
Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, įsigaliojantys 2022-09-27
Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, įsigaliojantys 2022-05-01
Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, įsigaliojantys 2022-01-01/II dalis
Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, įsigaliojantys 2022-01-01
Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, įsigaliojantys 2021-08-01
Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, įsigaliojantys 2021-07-15
Saugaus eismo įstatymo pakeitimai 2020 01 01​
Saugaus eismo įstatymo pakeitimai 2019 04 01​
​Saugaus eismo įstatymo pakeitimai 2018-07-01
​Saugaus eismo įstatymo pakeitimai 2018-05-20
​Saugaus eismo įstatymo pakeitimai 2018-01-01
Saugaus eismo įstatymo pakeitimai 2017-01-01
Saugaus eismo įstatymo pakeitimai 2016-07-01
Saugaus eismo įstatymo pakeitimai 2015-07-01
Saugaus eismo įstatymo pakeitimų sąrašas

Pasirodo, tokie manevrai dažniausiai pažeidžia Kelių eismo taisykles (KET). Vienas jų – jeigu dvipusio eismo kelyje lenkimas pradėtas esant punktyrinei linijai, o pabaigtas esant ištisinei (ją kertant).

Pasak policijos atstovų, pamatęs, kad artėja prie ištisinės linijos, vairuotojas turi stabdyti ir nutraukęs lenkimo manevrą, grįžti į savo juostą.

Pasiteisinimas, kad grįžti nespėjote, nuo baudos tikrai neišgelbės, nes ištisinė linija neatsiranda staiga. Perėjimą į ją žymi prieš ištisinę einanti artėjimo linija.
Beje, jei lenkimo metu būsite kirtęs ištisinę liniją ir susidursite su iš šalutinio kelio išvažiavusia kliūtimi, būsite kalti abu.
​
Išvažiavęs į pagrindinį kelią kaltas dėl to, kad nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei (ir nesvarbu, kad ji buvo priešpriešinio eismo juostoje) ir dėl to įvyko eismo įvykis. O lenkusiam bus surašytas ATP protokolas už ženklų, ženklinimo reikalavimų pažeidimą.

Beje, ištisinę liniją kirsti draudžiama, nesvarbu, kokiu greičiu važiuoja kita transporto priemonė (KET tokių išlygų nenumato).

Tad tie, kurie mieste drąsiai pučia pro šoną kelią valančiam transportui ar užmiestyje lenkia iš laukų išriedėjusią žemės ūkio techniką, turėtų nepamiršti dirstelėti ir į kelio ženklinimą.
​
Ypač tada, kai kartu su ištisine juosta dar yra ir kelio ženklas „lenkti draudžiama“. Policijos atstovai pabrėžia, kad ištisinės linijos kirsti negalima, nors ženklo galiojimo ribose lėtaeiges transporto priemones lenkti leidžiama.

Vairuotojams reikėtų nepamiršti ir to, kad jau seniai praėjo laikai, kai traktoriai vos judėdavo. Šiandien jie išvysto tikrai nemažą greitį, tad traktorius, kombainas ar kaimo autobusas dar nereiškia, kad priemonė yra lėtaeigė (važiuojanti iki 30 km per valandą greičiu).
​
Tad, pasivijus tokį kolegą, belieka tikėtis, kad jis atsimins, jog KET numato prievolę kur kas lėčiau už leidžiamą greitį važiuojančiam vairuotojui praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukus kuo labiau į dešinę.

Dar vienas galvosūkis – ar galima persirikiuoti sankryžoje, kai vienos krypties juostas skiria ištisinė linija, jei priešais važiuojantis automobilis, pavyzdžiui, įjungė posūkį į kairę , o tu važiuoji tiesiai ir dešinė juosta yra tuščia? Pasirodo, ir čia kirsti ištisinę liniją draudžiama.

Privalu palaukti, kol pirmasis baigs manevrą. Pažvelgus į daugumos vairuotojų manevrus, kai persirikiuojama sankryžose ar prieš pat pėsčiųjų perėjas, atrodo, kad daugelis jų pamiršo, jog KET parašyta – jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis.

Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą.

Kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik tada, kai jos žymi važiuojamosios dalies kraštą, stovėjimo vietą, negalioja viešojo transporto juostą žymintys ženklai arba važiavimo kryptimi greta jos eina brūkšninė.
​
Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos).

325. Lenkti draudžiama
Draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.

1.17. Rodyklės su lenktu kotu įspėja, kad artėjama prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo arba 1.1 ar 1.3, 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių transporto srautus.
Paaiškinimas: pamatę ant kelio tokias rodykles, nepradėkite lenkimo manevro, o jei jį jau pradėjote – kuo greičiau grįžkite į savo juostą.

Nuo 2017 metų sausio 1 dienos keičiasi baudos. Kai kuriais atvejais jos bus didesnės, kai kuriais – netgi mažesnės:

Niekas nenori prarasti taip sunkiai gauto vairuotojo pažymėjimo. Tačiau jei jau taip nutiko, krimstis nebėra prasmės. Geriau tiesiog nuosekliai daryti tai, ką privalome daryti, kad vairuotojo pažymėjimą atgautume. Tam gali tekti išklausyti specialius kursus ar net iš naujo išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus „Regitroje“.
Štai kas apie tai rašoma Saugaus Eismo Keliais įstatyme (SEAK):

Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimą, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, - ir pagal Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
​
Žr. ATPK 329 straipsnį „Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka“

Primename, kad nuo šiandien, lapkričio 10 dienos, leidžiama važiuoti tik žieminėmis padangomis. Beje, jei žiemą važiuojate dygliuotomis padangomis, nepamirškite specialiu skiriamuoju ženklu pažymėti automobilio. Plačiau apie tai – šiame straipsnyje:

Kelių eismo taisyklės atnaujintos 2016-11-02 nutarimu Nr. 26198, įsigaliojusios nuo 2016-11-04. Raudonai pažymėtas išimtas tekstas, ​žaliai – pridėtas naujai:

VIII. Reikalavimai dviračių vairuotojams (55-66 p.)

57. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

senas punkto tekstas:
57. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.


64. Dviračių vairuotojams draudžiama:
64.9. kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.

senas punkto tekstas:
64. Dviračių vairuotojams draudžiama:
64.9. važiuoti pėsčiųjų perėjomis.

XV. Važiavimo greitis (127-135 p.)

131. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
131.1. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
​
senas punkto tekstas:
131. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
​131.1. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;


išimtas punktas:
131.2. krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėse – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;​


131.6. velkant motorines transporto priemones – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu);

senas punkto tekstas:
131.6. krovininiais automobiliais vežant keleivius, velkant motorines transporto priemones – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu);


134. Pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga ir kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

senas punkto tekstas:
134. Pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

1 priedas
KELIO ŽENKLAI

VI. Informaciniai kelio ženklai (601-636)

625. Apylankos kryptis
Nurodo kryptį, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. Kelio ženklo „Aklakelis“ simbolis patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Toliau maršrute galima vadovautis kelio ženklu Nr. 626

senas tekstas:
Nurodo kryptį, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. Kelio ženklo „Aklakelis“ simbolis patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Toliau maršrute reikia vadovautis kelio ženklu Nr. 626

VII. Paslaugų kelio ženklai (701-736)

​732. Transporto priemonių keltas, uostas arba prieplauka
Plaukiantis tiltas ar laivas, skirtas transporto priemonėms per jūrą, ežerą, upę ar kitą vandens telkinį kelti. Kelio ženklu gali būti pažymėtas uostas, prieplauka arba valčių nuleidimo vieta

​senas tekstas:
Plaukiantis tiltas ar laivas, skirtas transporto priemonėms per jūrą, ežerą, upę ar kitą vandens telkinį kelti. Kelio ženklu gali būti pažymėtas uostas arba prieplauka

Lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu.
Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėse – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
Autobusais automagistralėse – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu.
Krovininiais automobiliais (taip pat transporto priemonių junginiais), kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralėse – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.

Lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu.
Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu.
Autobusais greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
Krovininiais automobiliais (taip pat transporto priemonių junginiais), kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis greitkeliuose – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.

127. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

128. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

129. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. 

130. Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.

131. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:

131.1. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

131.2. krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėse – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

131.3. autobusais automagistralėse – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

131.4. krovininiais automobiliais (taip pat transporto priemonių junginiais), kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralėse – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

131.5. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t su priekabomis, automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu; 

131.6. krovininiais automobiliais vežant keleivius, velkant motorines transporto priemones – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu);

131.7. mokykliniais autobusais automagistralėse – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga ir kituose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

131.8. keturračiais, galingaisiais keturračiais keliuose su asfalto ar betono danga ar be jos – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

131.9. traktoriais ir savaeigėmis mašinomis keliuose su asfalto ar betono danga ar be jos – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

132. Transporto priemonių (jų junginių), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, leidžiamas važiavimo greitis nurodomas išduotame leidime. Šioms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

133. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, policijos ir kelio savininko sprendimu didžiausias leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus.

134. Pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

135. Vairuotojui draudžiama:

135.1. viršyti transporto priemonės gamintojo nurodytą maksimalų greitį;

135.2. viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;

135.3. važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;
135.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

Žr. KET punktą apie važiavimo greitį

Versija spausdinimui >>

Kelių eismo taisyklės atnaujintos 2015-11-04 nutarimu Nr. 1135, įsigaliojusiu nuo 2015-11-06.

I. Bendrosios nuostatos (1-2 p.)

2. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms.

Senas punkto tekstas:
2. Instrukcijos, Taisyklės ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, nustatantys eismą keliuose, negali prieštarauti Taisyklėms.

VIII. Reikalavimai dviračių vairuotojams

55. Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Senas punktas:
55. Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas. 

XXX. Transporto priemonių reikalavimai 

226. Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūras) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Senas punkto tekstas:
226. Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

231. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys. Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais.

Senas punkto tekstas:
231. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys. Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitas.

15. Ilgesnės kaip 12 m transporto priemonės be priekabos (išskyrus autobusus ir troleibusus) gale turi būti įrengti simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos nuo 130 mm iki 150 mm pločio skiriamieji ženklai su įstrižomis (45° kampu) raudonomis fluorescencinėmis ir geltonomis šviesą atspindinčiomis juostomis ir tvirtinami taip, kad žemyn einančios įstrižos juostos būtų nukreiptos transporto priemonės krašto link. Ir raudonų, ir geltonų juostų plotis – 100 mm. Šių skiriamųjų ženklų skaičius, išsidėstymas ir bendras ilgis turi atitikti 14 punkte nustatytus reikalavimus.
 
Senas punkto tekstas:
15. Ilgesnės kaip 12 m transporto priemonės be priekabos (išskyrus autobusus ir troleibusus) gale turi būti įrengti simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos nuo 130 mm iki 150 mm pločio skiriamieji ženklai su įstrižomis (45° kampu) raudonomis fluorescencinėmis ir geltonomis šviesą atspindinčiomis juostomis ir tvirtinami taip, kad žemyn einančios įstrižos juostos būtų nukreiptos transporto priemonės krašto link. Ir raudonų, ir geltonų juostų plotis – 100 mm. Šių skiriamųjų ženklų skaičius, išsidėstymas ir bendras ilgis turi atitikti 14 punkte nustatytus reikalavimus.

Nusižengus arba ne vietoje pastačius automobilį, jis gali būti priverstinai nuvežtas į specialią transporto priemonių saugojimo aikštelę. Tai išties nemaloni situacija, tačiau jai įvykus, būtina žinoti savo teises bei pareigas, kad nepasidarytume dar daugiau nuostolių.

Štai kas apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą arba draudimą važiuoti rašoma Saugaus Eismo Keliais įstatyme (SEAK):

Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.
​
Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į kitą vietą iš vietų, kuriose leidžiama transporto priemonėms stovėti, jei trukdo šias vietas valyti ir tvarkyti savivaldybės vykdomosios institucijos prašymu arba jei trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus vizito. Šioje dalyje numatytais atvejais transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu.

Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ar uždraudimo toliau važiuoti, jei yra šio straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, gali priimti policijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai, o jei yra šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, – policijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

Policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo.

Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar draudimo vairuoti tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
​
Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
​
Žr. SEAK punktą

Nuo lapkričio 1 dienos visi automobilių ir kitų transporto priemonių vairuotojai turi nepamiršti dviejų dalykų: pasikeisti vasarines padangas žieminėmis (iki lapkričio 10 d.) bei laikytis mažesnio nustatyto greičio greitkeliuose bei automagistralėse. Beje, jei žiemą važiuojate dygliuotomis padangomis, nepamirškite specialiu skiriamuoju ženklu pažymėti automobilio. Taip pat anksti temstant reikia papildomai apsisaugoti pėstiesiems ir dviratininkams. Plačiau apie tai – šiame straipsnyje:

Dažniausiai pasitaikančios avarinės situacijos važiuojant dviračiu.

Smūgis iš dešinės 
Bene dažniausiai pasitaikanti avarinė situacija. Automobilis išvažiuoja iš šalia esančios gatvės, stovėjimo aikštelės ar kiemo. Galimi du susidūrimo variantai: arba automobilis įvažiuoja į dviratininką, arba dviratininkas atsitrenkia į išvažiavusį automobilį. 
Kaip išvengti? Įsijunkite priekinį žibintą. Dabartiniai turi mirksintį režimą, naudokite jį, taip labiau atkreipsite aplinkinių dėmesį į save. Jeigu matote kad Jūsų visgi nemato, mojuokite ranka! Artėdami prie potencialiai pavojingos vietos, prilėtinkite. Jeigu yra galimybė (iš paskos nevažiuoja kiti automobiliai), aplenkite savo kliūtį važiuodami kaip įmanoma kairiau. 

Netikėtos automobilio durys 
Pastatęs automobilį vairuotojas lipa iš automobilio nepasižiūrėjęs kas vyksta gatvėje, ir atidaro dureles tiesiai prieš Jus. 
Kaip išvengti? Artėdami prie potencialiai pavojingos vietos, prilėtinkite. Jeigu yra galimybė (iš paskos nevažiuoja kiti automobiliai), aplenkite savo kliūtį važiuodami kaip įmanoma kairiau. 

Smūgis perėjoje 
Važiuojate šaligatviu ir sankryžą kertate perėjoje, kai tuo tarpu automobilis suka į gatvę, kurioje yra jūsų kertama perėja. Vairuotojai nesitiki dviratininkų perėjose, todėl gali paprasčiausiai nespėti sureaguoti ir partrenkti Jus. 
Kaip išvengti? Įsijunkite priekinį žibintą. Dabartiniai turi mirksintį režimą, naudokite jį, taip labiau atkreipsite aplinkinių dėmesį į save. Pagal KET reikalavimus per perėją dviratį privalote vesti, o nevažiuoti juo. Taip tampate pėsčiuoju ir daug labiau pastebimu ir prognozuojamu. 

Važiavimas prieš eismą 
Važiuojate kaire kelio puse prieš eismą, o vairuotojas suka į dešinę iš šalia esančios aikštelės, kiemo ar gatvės. Jis nemato Jūsų, nes žiūri kas vyksta kairėje jo pusėje ir visiškai nesitiki ko nors iš dešinės. 
Kaip išvengti? Labai paprasta: važinėkite tik dešine kelio, gatvės puse, pagal KET reikalavimus. 

Raudonas šviesoforo signalas 
Sustojate dešinėje automobiliui, kuris stovi prie raudono šviesoforo signalo. Taip Jūs galite pataikyti į akląją zoną, vietą kur vairuotojas Jūsų nemato. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, Jūs pajudate į priekį, o automobilis suka į dešinę, taip įvažiuodamas į Jus. Tai ypatingai pavojinga su didelėmis transporto priemonėmis, tokiomis kaip autobusai ar sunkvežimiai. 
Kaip išvengti? Nesustokite aklojoje zonoje, sustokite už automobilio. Taip tampate matomas visiems automobilių vairuotojams. Arba galima sustoti labiau į priekį, kad vairuotojas Jus matytų. Taip pat galima sustoti paliekant pakankamai vietos netikėtam vairuotojo manevrui. Ir nesitikėkite kad visi vairuotojai rodo posūkio signalus. Juos rodo ne visi! 

Dešinysis kablys 
Automobilis aplenkia Jus ir suka į dešinę tiesiai prieš Jus, arba į Jus. Jie mano kad važiuoja greičiau nei dviratis, todėl tikisi suspėti atlikti manevrą. Jeigu Jums pavyks staigiai stabdant išvengti susidūrimo, automobilio vairuotojas paprastai nematys savo manevre nieko blogo. Šių susidūrimų labai sudėtinga išvengti. 
Kaip išvengti? Užimkite visą eismo juostą, kuria važiuojate. Taip trukdysite vairuotojams Jus aplenkti ir užkirsti kelią. Ir nepergyvenkite kad kitiem darote nepatogumą: Jūs elgiatės teisėtai, ir saugot savo sveikatą ar net gyvybę. Įsitaisykite atbulinio vaizdo veidrodėlį, ir visada stebėkite situaciją Jums už nugaros, taip galėsite iš anksto įvertinti galimus pavojus. 

Dešinysis kablys (kita versija) 
Tokia situacija nutinka kai lenkiate lėtai judantį automobilį iš dešinės. Paprastai tokiu atveju automobilio vairuotojas ruošiasi atlikti manevrą į dešinę: pastatyti automobilį ar artėja prie sankryžos ar įvažiavimo į kurį ruošiasi sukti. 
Kaip išvengti? Labai paprastai: niekada niekada nelenkite automobilio iš dešinės! Paviję lėtai judantį automobilį patys prilėtinkite, arba, jei tai yra saugu, lenkite iš kairės. 

Smūgis iš kairės 
Priešais atvažiuojanti automobilis suka į kairę priešais Jus arba į Jus. Situacija labai panaši į „smūgį iš dešinės“. 
Kaip išvengti? Įsijunkite priekinį žibintą. Dabartiniai turi mirksintį režimą, naudokite jį, taip labiau atkreipsite aplinkinių dėmesį į save. Matydamas kad gali kilti tokia situacija, prilėtinkite kad bet kuriuo metu galėtumėte visiškai sustoti. 

Galinis ratas 
Jūs pats netikėtai pasukate į kairę norėdamas apvažiuoti kliūtį pasitaikiusią kelyje. Ir galiniu ratu atsitrenkiate į iš paskos važiuojantį automobilį. 
Kaip išvengti? Niekada, niekada nesukite kairėn prieš tai neįsitikinę kad tai saugu. Naudokite galinio vaizdo veidrodėlį. Jeigu šalikelėje yra pristatytų automobilių, važiuokite tiesia linija, nevingiuokite į laisvus tarpus tarp jų. Visada prieš atlikdami manevrą į kairę, rodykite posūkio signalą ranka. 

Galinis ratas (kita versija) 
Automobilis į Jus įvažiuoja iš galo. Tai bene rečiausiais eismo įvykis, tačiau dviratininkas mažai ką gali padaryti jo prevencijai. 
Kaip išvengti? Naudokite galinį žibintą, dėvėkite liemenę, būkite matomas! Naudokite galinio vaizdo veidrodėlį, visada sekite situaciją už Jūsų ir kritiškai ją vertinkite.

delfi.lt

Šį kartą pakalbėkime apie mokymą vairuoti: kokius reikalavimus turi atitikti vairavimo instruktorius ir mokymo automobilis? Kas dar gali mokyti vairuoti be vairavimo instruktoriaus? Visa tai yra aprašyta Saugaus Eismo Automobilių Keliais Įstatyme (SEAKį):

1. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną automobilių keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus.

2. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijosnustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, jeigu mokinys moka KET ir laikosi jų reikalavimų. Draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę, nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui.

4. Pradėti mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną leidžiama tik nustatytus reikalavimus atitinkančioje aikštelėje arba teritorijoje. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudęs kelio savininkas.

5. Kelyje mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną mokinys neturi būti jaunesnis daugiau kaip vienais metais negu nustatytas amžius, nuo kurio teisės aktai leidžia vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.

6. Asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi KET.

Žr. SEAKį punktą

134. Pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

Žr. KET punktą

Keičiasi važiavimo greitis lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais:

Susisiekimo ministerijos specialistų komentarai apie pasikeitusias KET (PDF) >>

Lentelė su žalia rodykle
Sukant į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui su lentele su žalia rodykle privaloma sustoti prieš „Stop“ liniją. Nesustojus bus laikoma, kad pravažiuota pro draudžiamą raudonos spalvos šviesoforo signalą.

Važiavimas greitkeliais
Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. greitkeliuose lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais leista važiuoti ne didesniu kaip 120 km/val., nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – iki 110 km/val. greičiu.

Dviračio vairuotojams 
Dviratininkai, netrukdydami pėstiesiems, gali važiuoti šaligatviais, tačiau jiems uždrausta važiuoti pėsčiųjų perėja, taip pat draudžiama važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo.

Geležinkelio pervažos
Eismo per geležinkelių pervažas reikalavimai galioja ne tik vairuotojams, bet ir visiems kitiems eismo dalyviams (vairuotojui, pėsčiąjam, keleiviui). Visiems eismo dalyviams draudžiama kirsti geležinkelio pervažas tam neskirtose vietose.

Stovėjimas
Automobiliams draudžiama sustoti ten, kur jie trukdo įvažiuoti ar išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, stovėjimo vietos, garažo.

Važiavimas per „žiedą“
Įvažiuojant į žiedinę sankryžą posūkio signalas nerodomas, išvažiuojant – rodomas.

Autobusų juostos 
Maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis gali naudotis ne tik lengvieji, bet ir visi automobiliai, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+.

Kelio ženklai
2020 m. automagistrales žymės ir mėlyno fono ženklai, kaip yra kitose ES valstybėse narėse, o žaliųjų kelio ženklų bus visiškai atsisakyta. Kelio ženklai su turistams aktualia informacija turės būti rudo fono.

2014 m. spalio 11 d. įsigaliojo Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pakeitimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086.

"II. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos" skyriuje įvestos dvi naujos sąvokos ir naujai apibrėžta sąvoka „Pagrindinis kelias": 

• Organizuota dviratininkų grupė ir organizuota pėsčiųjų grupė.
  

• Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias", „Sankryža su šalutiniu keliu", „Šalutinis kelias iš dešinės", „Šalutinis kelias iš kairės", „Automagistralė", „Automobilių kelias", kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią", „Stop", „Gyvenamosios zonos pabaiga", atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir pan. kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga - kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
  

TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJAMS:

IV. Transporto priemonės vairuotojų reikalavimai

• Draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.
  
• Draudžiama įsiterpti tarp mokinio, besimokančio vairuoti mopedą, motociklą, triratį, bet kurios rūšies keturratį (išskyrus sunkųjį), ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių. Mokymo metu mokinys privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir skiriamuoju ženklu „M" liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS", privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu. Jeigu vairavimo instruktorius mokinį lydi automobiliu, automobilis turi būti paženklintas pagal šių taisyklių atitinkamus reikalavimus.
  

V. Vairuotojų pareigos pėstiesiems 

• Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
  

IX. Reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams

• Draudžiama keliuose vadelioti, joti, varyti gyvulius ar paukščius neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
  

X. Eismo reguliavimo signalai

• Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop" linija" ir (ar) „Stop" liniją, jei jų nėra, - prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta. 
  

Atkreiptinas dėmesys, kad šis KET punktas pripažįstamas netekusiu galios 2020 m. sausio 1 d., t. y. reguliuojamose sankryžose ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtintų lentelių su žalia rodykle po šios datos neliks.

XI. Įspėjamieji signalai

• Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi - ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.
  
• Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu.
  

XIV. Transporto priemonių išsidėstymas kelyje

• Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro parodymo pavertus metrais, pvz., kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
  

XV. Važiavimo greitis
Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:

• lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. - ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. - ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu;
  
• traktoriais ir savaeigėmis mašinomis keliuose su asfalto ar betono danga ar be jos - ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.
  

XVII. Sustojimas ir stovėjimas

• Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos.
  
• Sustoti ir stovėti draudžiama: 
  

- ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
- pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
- keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.

XIX. Eismas per geležinkelių pervažas 

• Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų suaugęs asmuo (ne jaunesnis kaip 21 metų).
  
• Transporto priemonėms, kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), taip pat lėtaeigėms mašinoms ir mechanizmams, kurių greitis mažesnis kaip 8 km/val., važiuoti per geležinkelio pervažą leidžiama tik gavus geležinkelių infrastruktūros valdytojo leidimą.
  
• Eismo dalyviui draudžiama važiuoti per geležinkelio pervažą neįgaliųjų vežimėliu be lydinčio asmens.
  

XXVI. Saugos diržų ir kitų saugos priemonių naudojimas

• Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugų, jeigu mopedas, motociklas, triratis, bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.
  
• Vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jei transporto priemonė būtų staigiai stabdoma.
  

XXVII. Krovinių vežimas 

• Draudžiama motorine transporto priemone tempti ne motorinių transporto priemonių priekabas. 
  

XXIX. Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui

• Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.
  

PĖSTIESIEMS:

VI. Pėsčiųjų pareigos 

• Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
  
• Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
  
• Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje.
  

DVIRAČIŲ VAIRUOTOJAMS:

VIII. Reikalavimai dviračių vairuotojams

• Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
  
• Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
  
• Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir pan.), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 106 punkte numatytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/val.), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
  
• Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jei eismo sąlygos to reikalauja.
  
• Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.
  
• Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
  
• Dviračio vairuotojui dviračio juosta leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta kitų transporto priemonių eismas gretima eismo juosta.
  
• Dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti pėsčiųjų perėjomis.
  
• Organizuota dviratininkų grupė gali važiuoti važiuojamąja dalimi.
  
• KET numatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.
  

Oficialus teisės akto tekstas